Vilniaus universiteto Medicinos mokslo centre įvyko pirmasis Lietuvos biobankų forumas, kurio metu pristatyta pilnai veikianti nacionalinė biobankų infrastruktūra. Ji sudaro praktinį pagrindą kurti naujus diagnostikos ir gydymo metodus, stiprinti sveikatos sistemą bei plėtoti personalizuotą mediciną Lietuvoje.
Lietuvos biobankų tinklą sudaro aštuoni licencijuoti biobankai, kaupiantys sveikų ir įvairiomis ligomis sergančių gyventojų biologinius mėginius bei sveikatos duomenis.Visi jie yra tarptautinio BBMRI-ERIC tinklo nariai, atveriantys galimybes Lietuvos mokslininkams dalyvauti tarptautiniuose tyrimuose.
Pasak Lietuvos populiacijos ir retųjų ligų biobanko direktorės dr. Giedrės Kvedaravičienės, bendradarbiavimu grįstas biobankų tinklas yra itin svarbus tiek pasirengiant būsimoms pandemijoms, tiek sprendžiant lėtinių ligų iššūkius. Išplėtota infrastruktūra leidžia greičiau ir tiksliau analizuoti sveikatos duomenis bei teikti moksliškai pagrįstas rekomendacijas, paremtas Lietuvos gyventojų duomenimis.
Nacionalinio vėžio instituto atstovė dr. Živilė Gudlevičienė pabrėžia, kad be biobankų medicinos mokslo pažanga neįmanoma. Lietuvoje jau veikia visą spektrą apimanti biobankų sistema, leidžianti vykdyti aukšto lygio mokslinius tyrimus ir kurti efektyvesnę sveikatos sistemą.
Mokslininkai ir verslo atstovai vieningai sutaria, kad biobankų sėkmė priklauso nuo visuomenės pasitikėjimo ir aktyvaus gyventojų dalyvavimo, teikiant biologinius mėginius. Kuo daugiau žmonių įsitraukia, tuo daugiau galimybių atsiranda medicinos mokslo pažangai.
Forumas pirmą kartą subūrė visus pagrindinius Lietuvos biobankus, valstybės institucijas, mokslininkus, medikus, pacientų organizacijas ir tarptautinius ekspertus, dalijusius patirtimi apie biobankų vaidmenį šiuolaikinėje medicinoje.
